Kai buvau ketvirtoje klasėje, per tikybą mokytoja liepė užrašyti savo nuodėmes ir sumesti į tokį molinį ąsotį. Paskui ji tuos lapelius padegė. Aišku niekas nuo to nepasikeitė, bet man tarsi palengvėjo, jaučiausi kažko atsikračiusi. O ir pats ritualas man patiko, buvo taip magiška žiūrėti į ugnį (man patinka ugnis, nors antra pagal baisumą mirtis man - gyvos sudegimas (pirma - paskendimas, nors esu vėžys, t.y. vandens ženklas)).
Dabar, kaip ir ketvirtoje klasėje, jaučiuosi labai sunki. Ne tiek fiziškai (nors mane taip pat knisa ir tie 60 kg. Jei turėtumėm omeny, kad 38kg mano masės sudaro vanduo, tai žinant jaučiuosi dar ir labai vandeninga), kiek psichiškai. Atrodo kažko susikaupę labai daug.
Turiu užsivedusi dienoraštį, gana gerai jį pildau, bet aš ten dažniausiai išlieju savo jausmus ar aprašinėju dienos įvykius, o čia, blog'e, noriu parašyti visas mane slegiančias mintis. Kai skaitysite (jeigu apskritai skaitysite), nesistenkite rasti jokios logikos, jokio vientisumo. Nes visos šios Laisvosios Mintys visiškai nesusijusios viena su kita. So, let's beggin. Tai bus lyg nuodėmių deginimas.
- Mane pasiglemžė sukaknygė. Priešinausi tam kokius du metus, bet galų gale pasidaviau. Visuotinis judėjimas stipresnis už mane. Taigi susikūriau sukaknygę, įmečiau porą fotkių ir sėdžiu laiminga ir patenkinta, žinanti visus įvykius. Jeigu būtų įmanoma ištrinti anketą, greičiausiai taip ir padaryčiau, bet sukaknygėj nėra anketos ištrynimo mygtuko (ne veltui sukaknygė). Priešingai nei one.lt kur anketą išsitryniau po dviejų savaičių ir dar išmetus ten į balą 3 pinigus už skiną.
- Jaučiu, kaip mano esybę pasiglemžė švaros manija. Tvarkau viską ką randu, pradėjau nuo virtuvės - iššveičiau visus stalčius, tvarkingai sudėjau plastikines dėžutes-bliūdus, net gi nuvaliau stalviršius. Toliau ėmiausi savo kambario. Sutvarkiau spintą, bei nuplėšiau nuo jos visus tuos savo idiotiškus piešinius pieštus 6 klasėj. Tuomet perėjau prie stalo stalviršio ir ėmiausi stalčių. Vakar apie vidurnaktį kaip tik baigiau tvarkyti visus stalo stalčius ir šiandien imsiuos komodos. Dar žinoma reikės nuvalyti dulkes ir kaip reikiant iššveisti grindis. Sakau, - tai nesveika. Koks paauglys gali norėti tvarkytis kambarį? O aš dar ir malonumą jaučiu.
- Mano temperatūros suvokimas labai skiriasi nuo visų. Tarkim dabar, vasarą, kai už lango šviečia saulutė, aš sėdžiu su storu žieminiu chalatu ir ilgais naktiniais, nes man šalta. Namie normaliai, 23C. O štai žiemą kai už lango speigas ir namie vos 20C, lakstau basom, su ilgom treninginėm kelnėm ir maikute ant šleikučių (palyginkit - mama su vilnonėm kojinėm, ilgom kelnėm, maike ilgom rankovėm, kažkokiu švarkeliu ir dar į skarą įsisupus). Arba pavyzdžiui kai žiemą buvo -20C, aš mokykloje per pertrauką išėjau pasivaikščioti į lauką. Ir galiu pasakyti, kad buvo visiškai nešalta. Kai vasarą būna 18C, aš mielai einu maudytis, bet kai 30C, manęs niekaip neišvarysi. Mat oras šiltas, o vanduo šaltas. O štai kai oras šaltesnis už vandenį, tada kitas reikalas. Žodžiu, kaip matote, mano temperatūros suvokimas sutrikęs, ir kartais tai tikrai trukdo, ypač kai į mane žiūri kaip į nesveiką.
- Žinojote, kad iš 1000 vėžliukų išgyvena tik 2? Mane šis faktas labai sukrėtė.
- Labai tikiuosi, kad šiandien bus nelabai karšta, nes karštis žiauriai užpisa.
- Vakar buvau bibliotekoj. Jie išrado tokią suknistą knygų ėmimo sistemą, kad aš galvojau, jog vietoj nusišausiu. Anksčiau paimdavo knygą, suvesdavo kodą į kompą ir atiduodavo tą knygą, atseit valgyk į sveikatą. O dabar reikia atsitįsti kažkokią kortelę kurią pirkau už 2 litus, tuomet boba sėdinti prie stalo paima tą kortelę, nuskenuoja, dar knygos kodą nuskenuoja, 5 minutes tarškina kompo klavišais ir tik tada vos nemeta tos knygos tau į veidą, tipo greičiau dink iš čia. Nu kas per tvarka, žmonės?
- Vakar susitaisiau fotiką, kurį man senelis atidavė prieš porą mėnesių. Bėda ta, kad jis netyčia iškrito ant žemės ir... eee... truputį susigadino. Bandžiau taisyti, nelabai pavyko, tai numečiau į stalčių ir viskas. Bet vakar, kai tai (žr. punktą nr. 2) dariau, vėl radau fotiką, ir, o stebukle - pataisiau! Kaip jau minėjau, fotikas yra senelio. Turbūt visi darot atitinkamas išvadas, ane? Tačiau vis tiek kai ką pridursiu. Geros žinios, tiksliau gera žinia yra ta, kad fotikas yra skaitmeninis ir jo kortelę galima įdėti į pc. Blogos naujienos tokios, kad tos kortelės talpa tik 128MB, batarkės nusėdusios, o aš naujų neturiu, ekranas mano nykščio nago dydžio ir fotike tėra 3,2 megapixeliai. Kaip kokiam telefone, a?
- Pastebėjau, kad mano norai pildosi. Užvakar prašiau marškinių, vakar gavau. Vakar prašiau fotiko, šiandien 00:01h ir gavau. Tuomet šiandien prašau gražių ir nebrangių batų, gerai, Dieve?
Gerai, rodos surašiau visas savo Laisvąsias Mintis. O dabar jos gali skrieti velniop, nes man reikia nusilakuoti nagus, eisiu į miestą.
So, užuomina tokia, kad galite tikėtis naujo oufit'o post'o.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą