Gyvenimo planas

Iš tiesų, kai kas pasakoja, kad jiems patinka sapnai. Kad jie gali sapnuoti ką panorėję.

O aš nemėgstu sapnų. Tiksliau, nebemėgstu. Jie sukelia per daug skausmo, dažnai. Anksčiau sapnuodavau, kaip mes su man patinkančiu vaikinu laikydavomės už rankų, vaikščiodavom, kartais bučiuodavomės. Nuo tokių sapnų pabusdavau laiminga. Dabar, kai ką nors panašaus sapnuoju, nebesu laiminga. Šią naktį sapnavau kaip tas man patinkantis vaikinas atsigulė šalia ir padėjo man galvą ant krūtinės. :) Buvo taip gražu! Sapne aš džiaugiausi. Pabudusi nebe. Pabudusi nuliūdau, kad taip niekada nebus.

Todėl kartais sapnai skaudina.

Sometimes I say, that one day books will murder me. I think now I can include dreams too.

Bet aš suprantu, kad iš to nieko nebus. Jeigu aš sėdėsiu širdgėloj, niekam nuo to geriau nepasidarys. Todėl šiandien pabudus tik papurčiau galvą, vydama iš galvos sapną ir atsikėliau pasiruošusi gyventi toliau. Gera žinia ta, kad supratau kas gali man padėti išbristi iš depresijos! Ogi muilo paslaptys! Na, taip Ignė pavadino mano nesveiką norą aprašyti muilinių merginų istoriją. Bet rimtai, joms kažkas yra. Tiksliau, man kažkas yra. Nes vakar sėdėjau įsmeigusi akis į Siuzės paveikslėlį ir kartojau jai: "Na gi, Siuze, pasakyk man kas tau yra". Taip prasėdėjau kokį pusvalandį, kol pagaliau supratau didžiąją Siuzės paslaptį. Vėliau taip sėdėjau dar pusvalandį prie Holi. Toliau sekė Kaprisė, ją perkandau per kelias minutes. Po to pasijutau žiauriai išvargusi, taigi griuvau į lovą, vos parašiusi skyrių apie Siuzę. Na, o šiandien laukia likusios trys merginos.

Iš tiesų tai aš psichuoju, Ignė man vakar tai kartojo visą dieną, bet aš pagalvojau: "Jeigu man tai padeda pasijusti geriau, kodėl gi ne, po velnių?". Taigi, aš toliau psichuoju bandydama išsiaiškinti muilo paslaptis, tačiau jaučiuosi gana laiminga.

Na, o dabar pereinu prie tikrosios įrašo prasmės. Kaip jau minėjau praeitame įraše, šeštadienį sėdėdama pievoje parašiau Gyvenimo planą. Štai jis:

Manau tai tikrai puikus planas. :D (oho, mano pirmasis dvitaškis d). Kad ir kurį iš punktų darytum, tu visada jausies laiminga. Toks ir buvo mano sumanymas. Manau, šis planas man pravers sunkiomis akimirkomis mokykloje, nes, kaip jau sakiau, dabar atradau muilo paslaptis ir man jų kol kas užtenka.

Tai tiek. :) Ir daina kuri mane dabar įkvepia (paprastai tokių nesiklausau, nežinau kas užėjo):

P.S. Gal mano blog'e visi numirė? Kodėl niekas nekomentina? Jeigu manot, kad aš nesveika, taip ir sakykit, bent jau nuomonė bus. :)

Šokiai, daiktai, siuntiniai...

Vakar Galos viedeo nuomoje išsinuomojau filmą "Tai mergina ar vaikinas?". Šiaip jau buvau jį mačius, bet nusprendžiau pažiūrėti dar kartą. Po filmo, einant titrams ėjo dvi geros dainos. Ir nežinau kodėl, bet aš pradėjau baisiai taškytis. Per tas 7 minutes turbūt ištaškiau 700 kalorijų.

Vėliau, kambary, su pulteliu vietoj mikrafono vėl tęsiau šitą absurdišką savo trypimą ir šokinėjimą. Jaučiausi vėl septynerių, strikinėjanti mergaitė pagal "Prima balerina" (na, žinoma, dabar jau buvau užsileidusi šiuolaikiška muziką..). Ir blemba, buvo taip gera! Nesvarbu, kad dabar jaučiuosi kvailai, žinau, kad vakar buvo faina.

Ir susivokiau, kad pasitelkus savo kambario tamsą, kelias dainas ir fantaziją, aš galiu virsti kuo tik noriu. Viena akimirką aš 20-metė manekenė Milane, besisukanti diskotekoje, kai už DJ pulto David Guetta, o kitą aš jau Marilyn Monroe, einu Mulen Ružu ir iš visų plaučių traukiu Bruno Mars "I Think I Wanna Marry You", tuo pačiu besistengdama sulaikyti besikeliančią suknelę, į kurią iš apačioje esančių grotelių pučia vėjas.

Buvo toks kaifas! Šiaip nemėgstu šokti, nelankau jokių būrelių susijusių su šokiais ir nežadu lankyti artimiausioje ateityje. Bet taip pasitaškyti buvo tikrai gera! +Gera nuotaika visam vakarui.

Dar vakar pagaliau gavau Fashiolista lipdukus. Taip!! Labai džiaugiausi.

Vieną iš karto, kaip matote, užsiklijavau ant iPad'o. Dar vienas atsidurs kamštinėje lentoje, kai tik ją įsigysiu. Na, o trečią dar nesugalvojau kur dėsiu. Gal pasaugosiu ateičiai. :)

Ir paskutinis dalykėlis - vakar kaimynė mums atnešė muiliukų. Sakė jai (kažkas) padovanojo, bet kadangi mūsų kaimynka augina berniuką, o muiliukai tokie gan mergaitiški, tai... ji atidavė juos mums. Na, jei jau tiksliau, tai aš iš karto užokupavau muiliukus ir dabar jie saugiai guli pas mane kambary.

(Andželiką turbūt išviniojo kaimynė). Ir kuo daugiau žiūrėjau į tuos muiliukus, tuo labiau jie man kažką priminė. Tiksliau, tos nupieštos merginos. Staiga, spragtelėjau pirštais ir susivokiau - mano su klasioke išgalvotus herojus!

Septintos klasės pradžioje, per kūno kultūrą, mes su R. kvailiodamos sukūrėm Batę - pamišusią dėl batų moteriškę, Suknutę - gražuolę, kuri dėvi tik sukneles, Butelę - rimtą, bet mokančią atsipalaiduoti panelę, pas ją vyko visų merginų susibėgimai ir pletkai, Sofę ir Fotelę - dvynes, niekur neinančias atskirai, jos buvo sulipusios lyg siamo dvynės ir Popierinę Rankšluostę - merginą, kuri nemėgsta plaukioti, kažkada vos nenuskendo ir ji labai mėgsta dalintis bei skleisti paskalas.

O Dieve, negaliu patikėti, kad visa tai išklojau. Jaučiuosi kaip mažvaikė, žaidžianti barbėm. Bet, na ką galiu padaryti, tos muilinės merginos visiškai atitiko mūsų su R. išgalvotus personažus. Siuzė buvo Batė, Holė - Suknutė, Kaprisė - Butelė, Doris ir Popė - Sofė ir Fotelė, o Andželika - Pop. Rankš.

Turbūt visa tai jums, skaitytojai, tai atrodo pakrikusios psichikos panelės paistalai, but what I can do about it.

Ir bespoksant į dėžutės viršelį, man pasirodė, kad merginos nori man kažką papasakoti. Kažką slapto, ypatingo ir baisaus, žinomo tik joms. Nusprendžiau visa tai užrašyti. Man net nereikia galvoti, jos pačios tarsi pasako, kas tokios yra, kuo dirba... Tik štai Andželikos vis dar neperkandu, ji labai užsisklendusi.

Atrodo kažkas neįtikėtino - sugalvojau personažus, vėliau jie pasirodė nupieštais pavidalais ir dar neseniai gavau iPad'ą, rašymo priemonę. Gal ir egzistuoja aukštesniosios jėgos.

Dieve, dabar tikrai jaučiuosi ir atrodau kaip psichė. Bet aš negaliu susilaikyti. Visada gyvenau svajonių, fantazijų ir paslapčių pasaulyje. Man pradėjo patikti šios pieštos merginos. Aš noriu jas išklausyti. Noriu sužinoti jų paslaptį. Noriu viską užrašyti.

xoxo, Gosip Girl. :) (Yeah, right)

Beprotiška

Sekmadienį su panele I. buvome išėję į gamtą. Tiksliau, perėjom į gatvės kitą pusę, pasukom į miškelį, nuėjom tokiu takeliu kol atsidūrėm praktiškai visai prie pat kelio, bet jį mums užstojo medžiai. Prie tų medžių mes ir grakščiai pritūpėm.

Aš per dvi valandas šiaip ne taip sukūriau "Gyvenimo planą" (apie jį išsamiau rytoj), o paskui iš neturėjimo ką veikti 10 minučių ryškinau lūpas. :) Sakiau kai užaugsiu (kokie įmantriai stebuklingi žodžiai) dažysiuos vien ryškiais lūpdažiais. Aš sau su ryškiom lūpom atrodau gražiai, o kaip jums? :)

Suknelė - from Tailando turgaus. :)

No I'm not saying I'm sorry

Užvakar varėm su Igne į Kamuolį. Aš eidama per miestą jaučiausi kaip debilė, nes į mane visi spoksojo... Nebuvau apsirengusi marškinėliais "Varom už lietuvą", tačiau pasidabinusi Lietuvos vėliavos spalvom, o dar ta skarelė... Šiaip viskas buvo čiotkai, fainai ir bla bla bla... Jeigu norit pamatyti kaip ten kas varė už Lietuvą, galit pažiūrėti Facebook puslapy, aš nežadu čia kelti nepažįstamų išsišiepusių žmonių nuotraukų.

Sėdėdamos stotelėje ir laukdamos mano autobuso truputį pakvailiojom su fotiku. Tai tas nuotraukas ir žadu dabar įkelti.

Tai tiek. Dabar einu prie į pievą tvarkytis gyvenimo.

O Dieve, o Dieve, o Dieve.

Vakar vėl skaičiau iki šiandienos trečios ryto. Manau, visi žino ką. Skaičiau kol akys pasidarė sausos. Skaičiau, kol iš bado lovoj vos galo negavau. Skaičiau, kol visos mintys dingo, liko tik knyga. Skaičiau tol, kol net knygos nebesupratau. Bet susikaupiau ir skaičiau toliau.

Vakar draugė pasakė, kad mūsų auklėtoja bus turbūt pati blogiausia mokytoja mokykloje. Galiu pasakyti, kad man buvo visiškai px. Ir dabar yra. Aš suprantu, kad tai blogai, bet nesuvokiu kiek, negaliu supykti. Jaučiuosi kaip lavonas. Ne dėl miego stygiaus, ne, miegojau pakankamai, šešias valandas. Tiesiog... aš sukrėsta. Mane buvo sukrėtę taip tik trys dalykai: Hario Poterio knygos, Auksinis kompasas ir kitos dvi dalys ir filmas Dirbtinis intelektas. Apie pastaruosius du turbūt reikės rašyti atskirą post'ą, o apie Harį Poterį nesiplėsiu, tiesiog kai... Kai išėjau iš 7 dalies II dalies filmo kine, pasijaučiau... tuščia. Atrodo, nebeliko nieko. Aš juk su juo užaugau, laukiau knygų ir filmų, svajojau, fantazavau ir tikėjausi. O kai to nebeliko... nebeliko nieko... Atrodo, kad baigėsi ir dingo kažkas nepaprastai didngo. Atrodo, kad kartu su Hariu baigėsi ir dingo ir mano vaikystė.

Taigi, kai vakar perskaičiau "Liepsnojantį įtūžį", jaučiausi panašiai. Svajojau ir fantazavau, kol viską perskaičiau. Ir nebeliko nieko. Perskaičiusi pabaigą ir prieš užmiegant manęs niekaip neapleido mintys: "Juk kai kurie žmonės ir dabar atsibunda nuo košmarų. Kai kuriems tik atsibudus pirma mintis būna "Aš gyvas". Mirties žaidynės žaidžiamos ir dabar. Jos niekada nesibaigs, kol bus tokios ligos kaip vėžys ir pan.". Kai gerai pagalvoji, kiekvienam mūsų tik atsikėlus turėtų ateiti suvokimas, kad "aš dar gyvas".

Nežinau, kiek man reikės laiko atsigauti. Paprastai susitvardau per savaitę. Taigi, tikiuosi iki rugsėjo atgausiu normalią būseną. Dabar nesijaučiu blaivaus proto. Jaučiuosi lyg sutrikusios psichikos. Nestabili. Nesuprantu, kaip aš čia dar sakinį sugebu suregzti.

O Dieve, kaip aš norėčiau, kad man kas nors gerai užvožtų. Kad atsikvošėčiau.

Trumpaplaukė V.

Šiandien buvo pusėtina diena. Viena vertus, Ignė buvo išvažiavusi į Kauną, o aš norėjau, kad ji mane nufotkintų, kadangi buvau apsirengusi taip... ne Vasariškai, bet labai vasariškai, t.y. labai šviesiai. Na, bet ką padarysi.
Kita vertus, nuostabiai apsikirpau ir bibliotekoj gavau gerų knygų. Štai nuotraukos:

 Tai va. Ką manot? Turiu 6 sekėjus, laukiu 6 komentarų.

Skelbimas

Kai labai inteligentiškai suvalgiau vanilinių ledų... Ir po pusės litro pieno... Priėjau išvadą... Kad reikia ieškotis naujų draugų. Anksčiau ieškodavau tokioj svetainėj, bet dabar jau ten neįdomu, tai... Omegle (pala, taip parašiau, taip?) vien iškrypėliai, o į pažinčių tarnybas kreipiasi tik visiški nevykėliai, praradę viltį alkoholikai (aš taip manau).

Taigi. IEŠKAU SUSIRAŠINĖJIMO DRAUGO (nu gal kada ir susi'meet'inti galėsim). Lytis nesvarbi, amžius turėtų būti tarp 14 ir 16m., draugelis turėtų būti tolerantiškas, įdomus, realistas, bet ne pesimistas, toks, kuris nebijo užlipti ant Maximos stogo, pastūmėtų mane kvailystėms, kai man tos kvailystės atrodo kvailystė, taip pat skaitytų ir klausytų roko, ar bent jau susitaikytų su šiais mano pomėgiais. Mėgtų gerus filmus, nebūtų labai didelis mėgėjas valgyti, gana protingas ir simpatiškas, su juo būtų galima paprikolinti ir paskui negalvoti "ble, kokią nesąmonę pasakiau...". Galėtų gyventi Panevėžy arba Kaune (apie Kdn net nekalbu), bet nebūtinai. Ir svarbiausia - turėtų būti gilus žmogus. Nemėgstu paviršutiniškų, nors ir bendrauju su tokiais.

Tai vat. Kas nors turi pasiūlymų? Nebijokit, jei turit kokių ydų, aš jų turiu 1242, tai susitaikyčiau ir su draugo. Suprantu, šitas draugo prašymas skamba keistai, kiek stačiokiškai ir kvailai, bet verta pabandyti. O gal aš čia dabar atrasiu savo sielos draugą/ę (pamirškim faktą, kad šį blog'ą skaito 6 žmonės, gal kas nors vėliau atsilieps). Niekada negali žinoti. Jeigu nekovosite dėl to, ko norite, niekada to ir neturėsite. Jeigu niekada neklausite, atsakymas visada bus "NE". Ir jeigu nežengsite į priekį, visada liksite toje pačioje vietoje.

 P.S. Gal kas nors rimtai nori savaitgalį Kaune susi'meet'inti?

2x2=5

Žinot, kažkur girdėjau faktą, kad sudauginus du kart du, kažkaip galima gauti penkis. Nežinau, tiesa tai ar ne, bet šis faktas tapo šio įrašo pavadinimu, nes nesugalvoju nieko normalesnio.

Tai va, nusprendžiau pranešti, kad susikūriau formspring'ą: http://www.formspring.me/Vasareee . Klauskit bet ko. Tik nesakysiu kas man šiuo metu patinka. Šito neklauskit. Nesakysiu net per milijoną metų.

Šiandien kol kas nieko gero-naujo neįvyko. Kaip minėjau, eisiu kirptis ir pasitąsyt su Igne. Išvada tokia, kad šiandien vakare sulauksit nuotraukų. Penktadienį-sekmadienį turbūt būsiu Kaune. Kas nori meet'intis? :)

Dabar norėčiau padaužyti galvą į sieną. Apėmė liūdna nuotaika. Nežinau ką daryti. Beje, pastebėjot, kad man labai sekasi rašyti pastraipas po dvi eilutes?

Noriu parodyti jums nuotraukų. Iš Gabrės gimto. Kai aš buvau šeštokė ar penktokė. Prašau nežvengti (žinau, kad tai neįmanoma, bet you will stengsitės, taip?).

Paskutinę nuotrauką galit praleisti. Tai vat. Buvo labai linksma. Tortas iš karamelės, daug daug, pamenu vos vieną gabaliuką suvalgiau, nes buvo taip saldu. Spaudžiu "Like" už kepurėles.

IR TAAAAIP, AŠ BUVAU BLONDINĖ!!!!

Thats all, foulks (ar whatever they say). Einu plautis galvos, nes man reikia nusiraminti. Siaučia audra viduje. Ir baisiai noriu šokolado (gal reikia nusidėti ir suvalgyti?!).

Orų mergaitė

Sveiki, šeši mano purvais apdrabstytą gyvenimą skaitantys žmonės. Pagaliau prisiruošiau įmesti oufit'o post'ą, tiksliau pagaliau Ignė man prisiruošė atsiųsti nuotraukas.

Kaip visos žinote, pastaruoju metu oras labai lietingas (nors, Šulija sakė, kad į savaitgalį dangus taisysis). Taigi sekmadienį išsiruošusi į potencialių vaikinų medžioklę teko apsirengti šiltai ir nelabai stilingai, bet aš stengiausi. 

Papasakosiu kaip mane tądien kabino bernai:

NR. 1. Sėdėjom su Igne parke ant betoninio suoliuko, ar kaip čia pasakius. Visu garsu klausėmės Avril ir 30 STM. Aš taškiausi pagal "Smile" gabalą. Ir atėjo prie manęs toks baltai apsirengęs bernas, Ignė sakė gal 20-ties, aš negaliu to patvirtinti, nes nesiteikiau į jį net žvilgtelėti. Sako jis man:

- Duok savo numerį.

Aš:

- Ne.

Jis:

- Kodėl?

Aš:

- Nes su tokiais debilais neprasidedu.

Tada su Igne atsistojom ir pradėjom eiti kuo toliau, kai pavymui išgirdau:

- Tu ku*va tuoj man b*** čiulpsi, tylėk tik.

- Atsigauk, - ir pamojavau jam aukštai iškeltais viduriniais pirštais.

Nelabai malonu buvo, turiu pridurti, manding.

NR. 2. Važiavau namo. Sėdžiu autobuse. Prieš mane tarp 20 ir 30 metų, gana storas vaikinas. Staiga jis sako man:

- Panele, jūs labai stilingai atrodote.

Aš tyliu.

- Bet jūs tikrai labai graži, o kokia žavi jūsų nosytė!

Aš nebegaliu. Noriu juoktis. Šypsausi.

- Jūsų labai graži šypsotės. Labai santūriai. Jūs dvyliktokė?

Aš:

- Ne.

- Vienuoliktokė?

- Ne.

- Tai dešimtokė?

- Irgi ne.

- Tai vadinasi, jus vėl paliko antrais metais?

- Ne, - šypsausi.

- O jūs labai žaviai atrodote su tais akinukais. Protinga. Ir gerai, kad protinga. Jūs gal ūkininkė?

- Ne... - pzdc galvoju.

- Jūs gal su manim pasibučiuoti norėtumėte?

- Neeee...

- O kodėl?

- Su nepažįstamasi nesibučiuoju (turėkime omeny tą faktą, kad aš iš viso nesu bučiavusi nieko).

- Tai mes galime susipažinti, čia ne bėda.

- Nu gal geriau ne...

Dar apie kažką su juo kalbėjom, bet nebeprisimenu... Vienu žodžiu. Atrodo blaivas, bet kalba kaip girtas. Ir dar prieš išlipdamas pridūrė, kad mano labai žavi nosytė.

Vienu žodžiu. Pačios, panelės, darykite išvadas. Kai papasakojau visą šitą briedą draugei, jinai išmįslino, kad aš ateity labai viliosiu bernus. Ai... Nusišneka. Man reikia tik vieno, o jis nekreipia į mane dėmesio... Nu nesvarbu, čia ne savižudės iš meilės blogas, nenoriu pasirodyti verksė. Keliu nuotraukas.

PO VELNIŲ, DABAR TIK TU ESI PRIEŽASTIS, DĖL KURIOS AŠ ŠYPSAUSI

Man l. patinka šitas nuotrauka. Thank you, Igne.

Negaliu nuspręsti, patinka man šita nuotrauka ar ne.

So, people, thats it. Beje, paskutinę nuotrauką pasidariau dėl to, nes rytoj einu kirptis. Nusidžyrinsiu plaukus trumpai trumpai. Todėl noriu turėti nuotrauka, kur aš vidutiniaplaukė.

Lietpaltis - šmutkynas

Laikrodis - Bazė (pasirodo ten kūl daiktų galima rasti)

Džinsai - Old Levi's

Botai - Maxima

Maikė - H&M

Rankinė - Mango