Šokiai, daiktai, siuntiniai...

Vakar Galos viedeo nuomoje išsinuomojau filmą "Tai mergina ar vaikinas?". Šiaip jau buvau jį mačius, bet nusprendžiau pažiūrėti dar kartą. Po filmo, einant titrams ėjo dvi geros dainos. Ir nežinau kodėl, bet aš pradėjau baisiai taškytis. Per tas 7 minutes turbūt ištaškiau 700 kalorijų.

Vėliau, kambary, su pulteliu vietoj mikrafono vėl tęsiau šitą absurdišką savo trypimą ir šokinėjimą. Jaučiausi vėl septynerių, strikinėjanti mergaitė pagal "Prima balerina" (na, žinoma, dabar jau buvau užsileidusi šiuolaikiška muziką..). Ir blemba, buvo taip gera! Nesvarbu, kad dabar jaučiuosi kvailai, žinau, kad vakar buvo faina.

Ir susivokiau, kad pasitelkus savo kambario tamsą, kelias dainas ir fantaziją, aš galiu virsti kuo tik noriu. Viena akimirką aš 20-metė manekenė Milane, besisukanti diskotekoje, kai už DJ pulto David Guetta, o kitą aš jau Marilyn Monroe, einu Mulen Ružu ir iš visų plaučių traukiu Bruno Mars "I Think I Wanna Marry You", tuo pačiu besistengdama sulaikyti besikeliančią suknelę, į kurią iš apačioje esančių grotelių pučia vėjas.

Buvo toks kaifas! Šiaip nemėgstu šokti, nelankau jokių būrelių susijusių su šokiais ir nežadu lankyti artimiausioje ateityje. Bet taip pasitaškyti buvo tikrai gera! +Gera nuotaika visam vakarui.

Dar vakar pagaliau gavau Fashiolista lipdukus. Taip!! Labai džiaugiausi.

Vieną iš karto, kaip matote, užsiklijavau ant iPad'o. Dar vienas atsidurs kamštinėje lentoje, kai tik ją įsigysiu. Na, o trečią dar nesugalvojau kur dėsiu. Gal pasaugosiu ateičiai. :)

Ir paskutinis dalykėlis - vakar kaimynė mums atnešė muiliukų. Sakė jai (kažkas) padovanojo, bet kadangi mūsų kaimynka augina berniuką, o muiliukai tokie gan mergaitiški, tai... ji atidavė juos mums. Na, jei jau tiksliau, tai aš iš karto užokupavau muiliukus ir dabar jie saugiai guli pas mane kambary.

(Andželiką turbūt išviniojo kaimynė). Ir kuo daugiau žiūrėjau į tuos muiliukus, tuo labiau jie man kažką priminė. Tiksliau, tos nupieštos merginos. Staiga, spragtelėjau pirštais ir susivokiau - mano su klasioke išgalvotus herojus!

Septintos klasės pradžioje, per kūno kultūrą, mes su R. kvailiodamos sukūrėm Batę - pamišusią dėl batų moteriškę, Suknutę - gražuolę, kuri dėvi tik sukneles, Butelę - rimtą, bet mokančią atsipalaiduoti panelę, pas ją vyko visų merginų susibėgimai ir pletkai, Sofę ir Fotelę - dvynes, niekur neinančias atskirai, jos buvo sulipusios lyg siamo dvynės ir Popierinę Rankšluostę - merginą, kuri nemėgsta plaukioti, kažkada vos nenuskendo ir ji labai mėgsta dalintis bei skleisti paskalas.

O Dieve, negaliu patikėti, kad visa tai išklojau. Jaučiuosi kaip mažvaikė, žaidžianti barbėm. Bet, na ką galiu padaryti, tos muilinės merginos visiškai atitiko mūsų su R. išgalvotus personažus. Siuzė buvo Batė, Holė - Suknutė, Kaprisė - Butelė, Doris ir Popė - Sofė ir Fotelė, o Andželika - Pop. Rankš.

Turbūt visa tai jums, skaitytojai, tai atrodo pakrikusios psichikos panelės paistalai, but what I can do about it.

Ir bespoksant į dėžutės viršelį, man pasirodė, kad merginos nori man kažką papasakoti. Kažką slapto, ypatingo ir baisaus, žinomo tik joms. Nusprendžiau visa tai užrašyti. Man net nereikia galvoti, jos pačios tarsi pasako, kas tokios yra, kuo dirba... Tik štai Andželikos vis dar neperkandu, ji labai užsisklendusi.

Atrodo kažkas neįtikėtino - sugalvojau personažus, vėliau jie pasirodė nupieštais pavidalais ir dar neseniai gavau iPad'ą, rašymo priemonę. Gal ir egzistuoja aukštesniosios jėgos.

Dieve, dabar tikrai jaučiuosi ir atrodau kaip psichė. Bet aš negaliu susilaikyti. Visada gyvenau svajonių, fantazijų ir paslapčių pasaulyje. Man pradėjo patikti šios pieštos merginos. Aš noriu jas išklausyti. Noriu sužinoti jų paslaptį. Noriu viską užrašyti.

xoxo, Gosip Girl. :) (Yeah, right)