Kaimynė

Nekenčiu kaimynų (nebent pas juos gyventų koks nors žavus vaikinas, bet taip nėra ir nebus). Kaimynai nuolat ateina pasiskolinti kiaušinių, dangtelių uždarytuvo ar kitokio šlamšto, jie šnekasi su tavim per tvorą kai to nenori. Kaimynus visada matai laimingus, besišypsančius ir nuolat atrodo, kad jie turi viską. Tuo tarpu pas tave piniginėje siaučia skurdas ir badas, o širdy prasidėjo sausra. Dar kaimynai dažnai turi mažamečių vaikų. Turi klausytis, kaip jie gretimam name siaučia ir spygauja. Jei pats turi mažų sesių ar brolių, kaimynų vaikai ateina su jais pažaisti ir tuomet spiegimo dar daugiau, bei, jis daug arčiau. Kaimynai pas tave į namus ateina 22h. kai tu su treningais ir riebaluotais plaukais, o jie atrodo fantastiškai. Kaimynai atsineša neskanaus maisto, kaip tarkim juodojo šokolado ar "Napoleono".

Ne kitokia yra ir mūsų kaimynė Latvija, pas kurią buvau šeštadienį.

Visų pirma nuvažiavome aplankyti Rundalės pilies, bet man vienintelis dėmesio vertas objektas atrodė šis:

Iš tiesų labai gražus medis, ar ne?
Paskui nuvažiavome prie Vasaros rūmų (antonimas Žiemos rūmams Sankt Peterburge).

Neapsigaukite - tai ne kiniečių paminklas, o labai modernus tualetas

 Na ir galiausiai keturias valandas pravaikščiojom Tervertės parke.

Džinsai - Old Levi's;

Maikė - šmutkynas;

Šortai - Promod;

Batai - Deichmann.